KURŠIŲ NERIJA > NIDA

NIDA

 

Nida – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos miesto pietiniame pakraštyje. Administracinis Neringos savivaldybės centras.

 

Nida yra piečiausia Lietuvai priklausanti gyvenvietė Kuršių Nerijoje. Įspūdingos šalia Nidos esančios kopos, kuriose yra prancūzų belaisvių kapinės. Kopomis susižavėjo ir 1965 m. Nidoje lankęsis Nobelio literatūros premijos laureatas, prancūzų filosofas ir rašytojas Žanas Polis Sartras. Čia padaryta garsioji A. Sutkaus nuotrauka „Sartras kovoja su vėju Kuršių Nerijoje“, kuri įkvėpė prancūzę skulptorę Roseline Granet. Prie Nidos yra išlikę senų pajūrio pušynų fragmentų. Tarp didžiausių kopų yra Parnidžio kopa su Saulės laikrodžiu (1999 m. gruodžio 4 d. uragano Anatolijaus dalis Stelos suniokota), Urbo kopa (ant jos yra Nidos švyturys), Didžioji kopa.

 

Nida yra kurortinė gyvenvietė, kiekvieną vasarą sulaukianti apie 200–300 tūkst. (per metus Neringą aplanko apie 700 tūkst. turistų) turistų – daug iš Lietuvos bei vakarų Europos, ypač Vokietijos. Žvejo etnografinė sodyba (įrengta 1974 m.), V. K. Mizgirių gintaro galerija-muziejus (nuo 1995 m.), Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia (aptarnauja visą Neringą), Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1888 m.), greta bažnyčios – etnografinės kapinės, kuriose galima pamatyti iš medžio padarytus antkapinius paminklus-krikštus. Į centrinę gatvę sueina keliolika šalutinių gatvių (dažniausia akligatvio tipo).

 

Nidoje yra vidurinė mokykla, nuo 2005 m. veikia VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro filialas, viešoji biblioteka, Neringos paštas (LT-93012), girininkija, istorijos muziejus (įkurtas 1966 m.), Tomo Mano memorialinis muziejus ir VšĮ T. Mano kultūros centras (nuo 1995 m.; vyksta įvairūs renginiai), V. K. Mizgirių gintaro galerija, kurioje eksponuojami šių laikų dailininkų darbai iš gintaro, bei archeologinių radinių kopijos. Neringos istorijos muziejuje galima susipažinti su vietos gyventojų buitimi ir kultūra, tradiciniais verslais – žvejyba, varnų gaudymu ir kt. Išlikę senų, XIX–XX a. sandūros namelių ir vilų. Prie marių yra uostas, valčių prieplauka, jachtų klubas. Taip pat mieste yra G. D. Kuverto paminklas, pastatytas Nidos apylinkių apželdintojui 1856 m. Jis stovi G. D. Kuverto gatvės gale. Vėliau šioje vietoje buvo laidojami kopų prižiūrėtojai ir miškininkai.

 

Nidos istorijoje atsispindi visos Kuršių nerijos praeitis. Sena tai gyvenvietė, XVIII a. iš palvės persikėlusi į pamarį, vėliau priėmusi kitų, užpustytų gyvenviečių pabėgėlius. Šiandien Nida – užmario kultūros centras, turistus žavinti savo senomis žvejų sodybomis, jaukiais kiemeliais, gražia marių pakrante. Nuo Nidos iki Klaipėdos (Smiltynės naujosios perkėlos) yra nutiestas dviračių takas (50 km), nuomojami dviračiai. Nidoje yra poilsio ir nakvynės namai, viešbučiai, puikus kempingas.

 

 

KURŠIŲ MARIOS

 

Kuršių marios (seniau vadinta Prūsų jūra; vok. Kurisches Haff, rus. Kуршский залив) – vandens telkinys Baltijos jūros baseine, nuo jūros atskirtas Kuršių nerija. Savo kilme Kuršių marios yra bahiros tipo; vandens apykaitos režimas – estuarinio tipo lagūna.

 

Kuršių marios susidarė per paskutinius 10 tūkst. metų, kai vėjas ir bangos suplakė siaurą Kuršių neriją.

 

Skaityti daugiau...

KURŠIŲ NERIJA

 

Kušių nerijà (rus. Куршская коса, vok. Kurische Nehrung) – pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Šiaurinė nerijos pusė priklauso Lietuvos Respublikai(šiaurinis pakraštys – Klaipėdos miesto, o likusi dalis – Neringos miesto savivaldybėms). Kita dalis, kurioje yra Pilkopa, Rasytė, Šarkuva ir kai kurios kitos mažesnės gyvenvietės, priklausoRusijos Federacijos Kaliningrado sričiai.

Skaityti daugiau...